Tiesa, loftų trokšta toli gražu ne visi. Gyventi anksčiau buvusioje gamykloje pasiryžta tik nedaugelis. Anot specialistų, gamyklinius butus renkasi tik mažas žmonių ratas, tačiau pastebima, kad tendencijos keičiasi.
Aplinkosauginiai barjerai nyksta
XX amžiaus pabaigoje Niujorke prasidėjusi loftų kultūra Lietuvoje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, vos prieš penkerius metus. Vietoje seno nebenaudojamo pastato išdygusias gyvenamąsias patalpas lietuviai sutiko nusiteikę itin skeptiškai.
„Gražu, įdomu, tačiau gyventi nenorėčiau“, – atsakė moteris, pažiūrėjusi į lofto pusę. Priežastis paprasta – baisu. Gyventi ten, kur praeityje buvo įrengta gamykla, iššūkis ne vienam būsto ieškančiam žmogui.
Vienos loftus vystančios bendrovės vadovo Andriaus Voišnio teigimu, barjeras dėl aplinkosauginių aspektų jau nyksta. Taip yra ne todėl, kad žmonėms nusispjauti, kur gyventi, o tiesiog bėgant laikui jų nuomonė, kaip ir, beje, pirmieji loftai, radikaliai keičiasi.
„Loftų projektai nėra vykdomi vien tik gamybiniuose pastatuose, nemaža jų dalis yra rekonstruota – senose, praeityje buvusiose administracinėse patalpose – ir pritaikyta gyvenimui. Taigi bet kokie aplinkosauginiai pavojai paneigiami“, – pasakojo A. Voišnis.
Dar vienas argumentas, keičiantis žmonių nuomonę apie loftus, kad kol nėra atlikti tam tikri tyrimai, patvirtinantys, jog galima įrengti gyvenamąsias patalpas, Aplinkos ministerija neišduoda leidimo tą daryti.
Buvę pavojingi aplinkai, dabar – nekenksmingi
Specialistai sutinka – loftai, lyg feniksai, pakilę iš pelenų, darnaus vystymosi pavyzdžiai. Deja, kol kas paplitę ne visoje Lietuvoje.
„Vilnius yra loftų sostinė – čia galima pamatyti daugiausiai prikeltų antram gyvenimui pastatų. Kituose Lietuvos didmiesčiuose ši kultūra nėra taip stipriai paplitusi. Pavyzdžiui, Kaune išvystytas tik vienas projektas, dar keli tik startuojantys, o Klaipėdoje kol kas tik šnekama apie tai“, – pridūrė A. Voišnis.
Esą apleistų senų gamyklinių, sandėliavimo patalpų yra labai daug, o loftai šalyje skaičiuojami tik dešimtimis. Nepaisant to, dygstantys loftai pasižymi ne tik išskirtine išvaizda, tačiau ir aplinkai nekenksmingomis savybėmis.
Puikus to pavyzdys – buvusioje „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijoje statomas loftų kvartalas „Loft Town“, kuris gavo „Gyvybės medžio“ apdovanojimą už tai, kad atitinka ekologijos ir tvarios miestų plėtros kriterijus.
„Loftai industriniams pastatams suteikia naują gyvybę. Mūsų statomiems loftų miestams įdiegta „protingo“ namo energijos apskaitos sistema, o autonominis šildymas leidžia pasirinkti šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Maža to, bendrųjų patalpų apšvietimui sumontuotos saulės baterijos“, – pasakojo „Loft Town“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Stasiukynienė.
Keičiasi loftai, keičiasi žmonės, keisis ir tendencijos
Nekilnojamojo turto (NT) specialistai teigė, kad iš Vakarų atkeliavusia loftų kultūra mūsų šalyje nekvepia nė iš tolo. Tačiau jis pastebėjo, kad loftai vis populiarėja dėl kainos.
„Pirkėjai tikrai nėra menininkai ar meniškos sielos žmonės, kurie rinkdavosi būtent tokį būstą. Loftus dažniausiai įsigyja tie, kurie žiūri, ką geriausio gali įsigyti už turimą sumą. Tarkime, loftą galima įsigyti už 100 tūkst. litų, o tokios pat kvadratūros butas kainuoja kur kas brangiau“, – teigė NT agentūros „InReal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Specialistai pastebėjo, kad loftai žmones taip pat vilioja ir dėl nestandartinio išplanavimo, vietos arčiau miesto centro ir, žinoma, kainos.
Galiausiai NT specialistas pridūrė, kad viskas nuolat keičiasi: pasikeitė žmonių požiūris į nenaudojamus, bet renovuotus ir gyventi pritaikytus pastatus, todėl ateityje turėtų pasikeisti nuomonė ir apie kitas su gyvenamosiomis patalpomis susijusias naujoves, pavyzdžiui, pastato ryšį su gamta ir žmogumi.
Aplinkosauginiai barjerai nyksta
XX amžiaus pabaigoje Niujorke prasidėjusi loftų kultūra Lietuvoje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, vos prieš penkerius metus. Vietoje seno nebenaudojamo pastato išdygusias gyvenamąsias patalpas lietuviai sutiko nusiteikę itin skeptiškai.
„Gražu, įdomu, tačiau gyventi nenorėčiau“, – atsakė moteris, pažiūrėjusi į lofto pusę. Priežastis paprasta – baisu. Gyventi ten, kur praeityje buvo įrengta gamykla, iššūkis ne vienam būsto ieškančiam žmogui.
Vienos loftus vystančios bendrovės vadovo Andriaus Voišnio teigimu, barjeras dėl aplinkosauginių aspektų jau nyksta. Taip yra ne todėl, kad žmonėms nusispjauti, kur gyventi, o tiesiog bėgant laikui jų nuomonė, kaip ir, beje, pirmieji loftai, radikaliai keičiasi.
„Loftų projektai nėra vykdomi vien tik gamybiniuose pastatuose, nemaža jų dalis yra rekonstruota – senose, praeityje buvusiose administracinėse patalpose – ir pritaikyta gyvenimui. Taigi bet kokie aplinkosauginiai pavojai paneigiami“, – pasakojo A. Voišnis.
Dar vienas argumentas, keičiantis žmonių nuomonę apie loftus, kad kol nėra atlikti tam tikri tyrimai, patvirtinantys, jog galima įrengti gyvenamąsias patalpas, Aplinkos ministerija neišduoda leidimo tą daryti.
Buvę pavojingi aplinkai, dabar – nekenksmingi
Specialistai sutinka – loftai, lyg feniksai, pakilę iš pelenų, darnaus vystymosi pavyzdžiai. Deja, kol kas paplitę ne visoje Lietuvoje.
„Vilnius yra loftų sostinė – čia galima pamatyti daugiausiai prikeltų antram gyvenimui pastatų. Kituose Lietuvos didmiesčiuose ši kultūra nėra taip stipriai paplitusi. Pavyzdžiui, Kaune išvystytas tik vienas projektas, dar keli tik startuojantys, o Klaipėdoje kol kas tik šnekama apie tai“, – pridūrė A. Voišnis.
Esą apleistų senų gamyklinių, sandėliavimo patalpų yra labai daug, o loftai šalyje skaičiuojami tik dešimtimis. Nepaisant to, dygstantys loftai pasižymi ne tik išskirtine išvaizda, tačiau ir aplinkai nekenksmingomis savybėmis.
Puikus to pavyzdys – buvusioje „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijoje statomas loftų kvartalas „Loft Town“, kuris gavo „Gyvybės medžio“ apdovanojimą už tai, kad atitinka ekologijos ir tvarios miestų plėtros kriterijus.
„Loftai industriniams pastatams suteikia naują gyvybę. Mūsų statomiems loftų miestams įdiegta „protingo“ namo energijos apskaitos sistema, o autonominis šildymas leidžia pasirinkti šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Maža to, bendrųjų patalpų apšvietimui sumontuotos saulės baterijos“, – pasakojo „Loft Town“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Stasiukynienė.
Keičiasi loftai, keičiasi žmonės, keisis ir tendencijos
Nekilnojamojo turto (NT) specialistai teigė, kad iš Vakarų atkeliavusia loftų kultūra mūsų šalyje nekvepia nė iš tolo. Tačiau jis pastebėjo, kad loftai vis populiarėja dėl kainos.
„Pirkėjai tikrai nėra menininkai ar meniškos sielos žmonės, kurie rinkdavosi būtent tokį būstą. Loftus dažniausiai įsigyja tie, kurie žiūri, ką geriausio gali įsigyti už turimą sumą. Tarkime, loftą galima įsigyti už 100 tūkst. litų, o tokios pat kvadratūros butas kainuoja kur kas brangiau“, – teigė NT agentūros „InReal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Specialistai pastebėjo, kad loftai žmones taip pat vilioja ir dėl nestandartinio išplanavimo, vietos arčiau miesto centro ir, žinoma, kainos.
Galiausiai NT specialistas pridūrė, kad viskas nuolat keičiasi: pasikeitė žmonių požiūris į nenaudojamus, bet renovuotus ir gyventi pritaikytus pastatus, todėl ateityje turėtų pasikeisti nuomonė ir apie kitas su gyvenamosiomis patalpomis susijusias naujoves, pavyzdžiui, pastato ryšį su gamta ir žmogumi.
Tomas Juškėnas
Ačiū jums už šį blogą.
AtsakytiPanaikinti